Į robotiką integruotas dirbtinis intelektas atveria didžiules inovacijų galimybes – nuo pramonės iki sveikatos priežiūros ir paslaugų sektorių. Robotikoje diegiamas dirbtinis intelektas taip pat kelia tam tikrų naujų iššūkių įstatymų leidėjams ir teisės specialistams, kurie turi parengti tinkamas taisykles, apibrėžiančias etiketą, saugumą, atsakomybę ir duomenų apsaugą.
Dirbtinis intelektas leidžia svajoti apie galimybę transporto priemonėms savarankiškai judėti, o tai reikalauja specialaus požiūrio į tokių technologijų reguliavimą ir standartizavimą. Taip pat dirbtinis intelektas gali būti naudojamas pramoniniuose robotuose, galinčiuose atlikti sudėtingus ir pavojingus gamybos procesus, taip didinant darbo našumą ir darbo saugą. Medicininiuose robotuose dirbtinis intelektas naudojamas tikslioms operacijoms atlikti, diagnozei nustatyti ir pacientų priežiūrai; todėl kyla atsakomybės ir medicininio privatumo klausimų. Tai taip pat apima namų priežiūros, švietimo ir pramogų įtaisus, kuriuose dirbtinis intelektas padeda pritaikyti robotų funkcijas pagal naudotojų poreikius ir pageidavimus.
Robotai, naudojantys dirbtinį intelektą, dažnai apdoroja ir saugo didelius kiekius duomenų, įskaitant naudotojų asmeninius duomenis. Jie turėtų būti saugomi laikantis galiojančių teisės aktų dėl privatumo apsaugos. Kuriant ir naudojant robotus su dirbtiniu intelektu turėtų būti vadovaujamasi etikos standartais, kad būtų išvengta galimo piktnaudžiavimo ir gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės. Numatyti specialias normas ir standartus, kuriuose būtų apibrėžti reikalavimai, susiję su dirbtinį intelektą turinčių robotų sauga, veiksmingumu ir patikimumu.
Dirbtinis intelektas robotikoje yra viena perspektyviausių sričių, kurios pasiekimai įvairiais aspektais gali pakeisti pačią žmogaus veiklos esmę. Kartu sėkmingas ir saugus tokių technologijų naudojimas įsivaizduojamas tik su sąlyga, kad bus sukurta tinkama teisinė sistema, reglamentuojanti dirbtinio intelekto naudojimą, duomenų apsaugą ir žmogaus teisių apsaugą, ir apibrėžta atsakomybė už robotų veiksmus. Šiai sistemai sukurti ir praktiškai įgyvendinti prireiks visų įstatymų leidėjų, technologijų kūrėjų ir visuomenės pastangų.
Kas tai yra dirbtinis intelektas?
Dirbtinis intelektas (DI) – tai informatikos mokslo pakraipa, susijusi su mašinų, kurios gali atlikti tam tikrus veiksmus, paprastai pasitelkdamos žmogaus intelektą, projektavimu. Konkrečiai tai yra kompiuterio programos arba mašinos gebėjimas mąstyti, mokytis ir tobulėti iš patirties, mokymasis (informacijos ir jos naudojimo taisyklių įgijimas), samprotavimas (išvadų darymas iš taisyklių siekiant apytikslių arba galutinių išvadų) ir savęs tobulinimas. Visų pirma, dirbtinis intelektas – mašininio mokymosi srityje – turi gebėjimą mokytis be aiškaus programavimo, kad galėtų atlikti automatinį duomenų apdorojimą.
Pagrindiniai dirbtinio intelekto komponentai ir metodai yra šie:
- Mašininis mokymasis: Technologijos, leidžiančios kompiuteriams mokytis iš duomenų ir priimti prognozes ar sprendimus remiantis ankstesne patirtimi.
- Gilusis mokymasis yra mašininio mokymosi poaibis, kurį sudaro labai sudėtingi neuroniniai tinklai su daugybe abstrakcijos sluoksnių.
- Neuroninius tinklus įkvėpė žmogaus smegenų struktūra, kurios, išmokytos apdoroti daugybę duomenų, geba mokytis ir atpažinti modelius.
- Įvairios dirbtinio intelekto taikymo sritys yra šios:
- Sveikatos priežiūros diagnostika, individualizuotų gydymo planų kūrimas ir medicininių duomenų valdymas.
- Finansinės paslaugos – prekybos automatizavimas, rizikos valdymas, sukčiavimo aptikimas.
- Automobilių pramonė- autonominių transporto priemonių ir pagalbos vairuotojui sistemų kūrimas.
- Ypatingo dėmesio reikalauja etiniai ir teisiniai dirbtinio intelekto naudojimo aspektai, nes iškyla privatumo, saugumo ir atsakomybės už mašinų sprendimus klausimai. Žinoma, tai suponuoja realų teisinių ir reguliavimo sistemų, kurios reguliuotų dirbtinio intelekto naudojimą pagal saugų ir veiksmingą jo taikymą visuomenės labui, sukūrimą.