Į gamybos procesą integruotas dirbtinis intelektas atveria naujas efektyvumo didinimo, sąnaudų mažinimo ir gamybos valdymo optimizavimo galimybes. Kita vertus, integruojant dirbtinį intelektą į gamybos procesus taip pat reikia sukurti tinkamą teisinę sistemą, kuri reglamentuotų šių technologijų naudojimą, platinimą ir kontrolę. Dirbtinis intelektas leidžia automatizuoti sudėtingus gamybos procesus, kurie anksčiau buvo neįmanomi, sumažinti žmogaus klaidas ir pagerinti gaminių tikslumą bei kokybę. Įrangos veikimo duomenų analizė, atliekama naudojant dirbtinį intelektą, pasitarnauja numatant galimus gedimus ir taip padeda planuoti techninę priežiūrą, kuri sumažina prastovas. AI analizuos kelis tiekimo grandinės kintamuosius, kad optimizuotų atsargas ir pagerintų logistiką. Produktų kokybės kontrolė pakilo laipteliu aukščiau – dirbtiniu intelektu pagrįstos sistemos automatiškai stebi, ar nėra defektų ir neatitikimų standartams. Kuriant ir naudojant dirbtinio intelekto programinę įrangą kyla intelektinės nuosavybės klausimų, kurie turi būti aiškiai reglamentuoti. Taip užtikrinama, kad duomenys, tvarkomi naudojant dirbtinį intelektą, nebūtų neleistinai prieinami ir naudojami atsižvelgiant į reguliavimo reikalavimus, pavyzdžiui, BDAR. Kai kurie pagrindiniai etiniai standartai diegiant dirbtinį intelektą gamyboje apima nediskriminacinį technologijų naudojimą, šališkumo nebuvimą ir darbuotojų teisių apsaugą. Teigiamą AI taikymo gamyboje rezultatą gali sudaryti tai, kad prireiks gerokai padidinti našumą ir produktų kokybę. Vis dėlto sėkmingam dirbtinio intelekto integravimui reikalingos techninės inovacijos ir veiksmingų teisinių mechanizmų, kurie užtikrintų technologijų naudojimo reguliavimą, duomenų ir intelektinės nuosavybės apsaugą bei atsakomybės nustatymą galimų klaidų ar pažeidimų atveju, parengimas. Tinkamai atsižvelgus į visus teisinio reguliavimo klausimus, dirbtinis intelektas galės atskleisti visą savo potencialą gamyboje ir iki minimumo sumažinti su tuo susijusią kylančią riziką.