Bankininkystės sektorius aktyviai siekia integruoti dirbtinio intelekto technologijas, visų pirma dėl jų didelio potencialo didinti veiklos efektyvumą, gerinti klientų aptarnavimą ir optimizuoti vidaus procesus. Priešingai, taikant dirbtinį intelektą bankininkystės sektoriuje kyla įvairių teisinių klausimų, kuriems reikia skirti dėmesio ir sukurti tinkamą teisinę sistemą. Dirbtinis intelektas padeda analizuoti daugybę su skolininkais susijusių duomenų, kad būtų galima teisingai įvertinti kreditingumą ir taip sumažinti įsipareigojimų nevykdymo galimybę. Dirbtiniu intelektu grindžiamos sistemos realiuoju laiku aptinka sukčiavimo atvejus klientų sandoriuose, užtikrindamos daug saugesnes finansines operacijas sparčiausiu greičiu. Dirbtinis intelektas naudojamas klientų poreikiams analizuoti, kad jiems būtų galima pasiūlyti jų poreikius atitinkančius finansinius produktus ir paslaugas. Ši paslauga leidžia automatizuotoms sistemoms teikti konsultacijas investavimo ir turto valdymo klausimais, todėl ši paslauga gali būti prieinama plačiam klientų ratui. Bankininkystėje dirbtinis intelektas naudojamas įvairiais būdais, įskaitant didžiulių kiekių su klientais susijusių asmens duomenų tvarkymą. Būtina griežtai laikytis duomenų apsaugos teisės aktų. Pavyzdžiui, Europoje galioja reikalavimai, susiję su BDAR, panaši tvarka galioja ir kitur. Visų pirma, dirbtinis intelektas turi būti naudojamas laikantis etikos standartų: pirma, susijusių su naudojamų algoritmų skaidrumu, ir, antra, siekiant išvengti šališkumo priimant sprendimus. Dirbtinis intelektas gali atverti reikšmingą kelią inovacijoms ir bankų paslaugų tobulinimui. Tačiau šia linkme reikia aiškios teisinės sistemos, kuri reglamentuotų duomenų naudojimą, užtikrintų vartotojų apsaugą ir padėtų išvengti galimo piktnaudžiavimo, atsirandančio naudojant dirbtinį intelektą bankininkystėje. Tokia teisinga teisinė sistema padės maksimaliai išnaudoti dirbtinio intelekto potencialą bankininkystėje ir kartu sumažinti riziką, taip padedant išlaikyti klientų pasitikėjimą.